Iš karto atsakydama į klausimą, įvardysiu, su kuo dažnai emocinis intelektas vadovams asocijuojasi: su ašaromis, „praskydimu“, „vargo vakariene“, „seilėjimusi“ ir trypčiojimu vietoje. O kai kuriems, nemėgstantiems kalbėti apie savo jausmus, tai it prievarta eiti į nudistų pliažą. Tuo tarpu vadovo darbas – pasiekti rezultatą. Pasiektas rezultatas – vienintelis vadovavimo ir lyderystės efektyvumo kriterijus.

Tad ar tikrai emocinis intelektas padeda pasiekti rezultatą?

Pripažinkime, neretai psichologė ar psichologas, vedantis streso valdymo mokymus, pats nuolat kovoja su stresu ir dažnai nesėkmingai. Nors tikrai moka apie jį jautriai, įdomiai ir giliai kalbėti. Tuo tarpu koks verslininkas, nieko apie streso valdymą neišmanantis, darbuojasi atsipūtęs, o nesėkmės nuo jo – kaip vanduo nuo žąsies.

Vadovas yra pasamdytas rezultatui pasiekti. Žinoma, geras vadovas derina reiklumą ir dėmesį, šiltą santykį su žmonėmis, tačiau orientacija į tikslą visuomet svarbesnė. Šiltas ir konstruktyvus santykis, tikėtina, ir taip formuosis, kai darbuotojas dirba gerai.

Siekdamas rezultato vadovas turi būti atviras, drąsus, lankstus ir greitas. Dažnas vadovas ir lyderis remiasi principais: „niekas nepasiekė sėkmės nerizikuodamas“, „mokykis iš kitų patirties, klaidų ir sėkmės“, „klysk ir mokykis greitai“ (analizės paralyžius neleidžia sparčiai žingsniuoti ir išnaudoti galimybių), „užmigęs ant sėkmės laurų, būsi aplenktas konkurentų“, „būk budrus, pastebėk galimybes“, „būk nepatenkintas – matyk, kaip dalykai gali būti įgyvendinti dar geriau“, „išmintis ateina su patirtimi“ (ne skaitymo, ne galvojimo, o veikimo patirtimi), „už vieną muštą, dešimt nemuštų duoda“. Toks vadovas – drąsus, veiklus, ryžtingas, eksperimentuojantis, tad tradicinė emocinio intelekto samprata jam gali skambėti kaip antonimas.

Visgi kaip emocinis intelektas gali padėti vadovui? Jei nori eiti greitai, eik vienas, jei nori eiti toli, eik su komanda. Emocinis intelektas didžiausią naudą teikia darbe su žmonėmis. Tai dar viena savęs, žmonių pažinimo ir santykio su jais dimensija. Svarbus matmuo, galintis padėti išlaikyti tvarų ryšį, pasitikėjimą, darbuotojų lojalumą. Pažindami ir priimdami save, mokomės empatijos ir kito supratimo, žinome savo „raudonuosius mygtukus“ – vidines minas, tad sugebame ant jų neužlipti ir nesproginėti (tokie sprogimai, deja, retai duoda naudos). Vadovas, kuris geba valdyti savo emocijas, išlikti pozityvus, traukia kitus žmones – nariai nori žingsniuoti greta.

Emocijos (pažįstame jas ar ne) visuomet dalyvauja priimant sprendimus. Žmonės, kurių smegenų emocijų centrai yra pažeisti, negeba priimti sprendimo – blaškosi, negali pasirinkti, apsispręsti. Nes būtent emocija mums padiktuoja, kad priėmėme teisingą sprendimą. Be to, emocijos nudažo mūsų žvilgsnį tam tikra spalva. Jei esame niūrūs, gali būti, kad šios negatyvios ir nepažintos emocijos šviesoje (tiksliau – tamsoje) mums viskas tą dieną atrodys blogai. Toks lyderis komandai niekaip nepadės būti efektyvesnei. Jei lyderį apėmė pozityvus svaigulys, irgi ne ką geriau, nes jis gali priimti neadekvačius sprendimus ar nekreipti dėmesio į pavojaus signalus.

Ryšys su žmonėmis – tai vieta, kurioje lyderis daro įtaką. Kokie kiti lyderio svertai? Vidinės galios – pasitikėjimas savimi, kompetencija, ryžtas, drąsa. Ne mažiau svarbus lyderio sukurtas rezultatas – sekėjai visuomet nori matyti, ką gi nuveikė šis vedlys. Ar gali lyderis daryti įtaką tik kliaudamasis emociniu intelektu – per šilumą, santykį? Gali, tačiau abejoju, ar bus pasiektas rimtas rezultatas.