„Tik kai esame gerame santykyje su savo žmonėmis galime pasiekti rezultatą“, – teigia vadovavimo ir lyderystės ekspertė dr. Alisa Miniotaitė, su kuria kalbėjomės apie įgimtas ir įgytas vadovo savybes, svarbiausius įgūdžius ir dažniausiai vadovo darbe kylančius iššūkius.

Ar vadovu gali būti kiekvienas? Galbūt tik nedidelė dalis specialistų iš tikrųjų galėtų tapti gerais vadovais?

Be jokios abejonės vadovu gali būti kiekvienas. Kodėl? Nėra vadovavimo ir lyderystės geno. Ir vadovais, ir lyderiais tampama. Žinoma, ne per prievartą, kiekvieno asmeniniu pasirinkimu. Kas mato prasmę vesti kitus, turi ambicijų pasiekti tikslą, nori padėti žmonėms, tas po kurio laiko save pamato vadovavimo ar lyderystės kelyje. Šiame kelyje ir ugdomos vadovavimo savybės. Paminėsiu keletą svarbiausių: vizijos brėžimas, tikslų kėlimas, delegavimas, grįžtamojo ryšio teikimas, rūpestis klientu ir organizacijos žmonėmis.

Kiek sėkmingam vadovavimui yra būtinos tam tikros įgimtos savybės, ar tam užtenka sėkmingai išvystyti norimus įgūdžius?

Kas gali pasakyti, kurie mūsų bruožai yra įgimti ar įgyti? Turbūt niekas. Neuromokslo tyrimai rodo, kad mes galime įgyti daugelį savybių. Stiprios yra tos savybės, kurias taikome, įgyvendiname. Galime praktikuoti pasitikėjimą savimi, pozityvumą, bendradarbiavimą, discipliną, planavimo įgūdžius. Matome, kad šie įgūdžiai veikiau suformuoti nei įgyti.

Kokie yra dažniausi iššūkiai, iškylantys kiekvienam vadovui atliekant savo pareigas?

Vadovas ar lyderis veda kitus. Tad būtent sutarti ir susitarti su kitais, mano nuomone, yra didžiausias vadovo iššūkis. Su savimi susitarti, nors kartais ir gali būti problemų, visgi yra lengviau nei su kitais. Aš galiu aiškiai žinoti savo tikslą, būti ambicingu ir motyvuotu jo siekti, bet kas iš to? Savo rankomis vadovas padaro geriausiu atveju 20 procentų darbų. Mano manymu, didžiausias vadovo iššūkis – užtikrinti darbuotojų įsipareigojimą – kad darbuotojai savo mintis, energiją, pastangas nukreiptų organizacijos tikslo link. To siekdamas vadovas darbuotojams turi atiduoti daug laiko ir energijos. Iš čia kyla kiti keblumai – būdamas su darbuotojais, vadovas nedaro savo paties darbų ir gali būti, kad tuomet nesirūpina ir nemąsto apie verslo ateitį.

Būti vadovu neretai reiškia ir turėti tam tikrą asmeninį santykį su savo komanda, kada ribų brėžimas tarp buvimo draugu ir buvimo vadovu gali tapti iššūkiu?

Kiekvienas vadovas nustato ar sukuria autentišką santykį su savo komandos nariais. Vieni mėgsta artumą, šilumą, atvirumą, kiti palaiko daugiau oficialius santykius. Nesureikšminčiau šio aspekto. Svarbiausia yra pasitikėjimas, o pasitikėti galima ir betarpišku ekstravertu, ir susikaupusiu introvertu. Kraštutinumai, žinoma, nėra gerai. Jei vadovas tampa darbuotojams draugeliu, gali prarasti autoritetą ir teisę teikti konstruktyvią kritiką – tuomet darbuotojas-draugelis jau raukia nosį: „juk ką tik kartu gėrėme alų!?“. Vertikalus, direktyvus santykis taip pat netinkamas, nes darbuotojo potencialas užgniaužiamas, jis geriausiu atveju tik paklusnus vykdytojas.

Kokios vadovo savybės, įgūdžiai ir gebėjimai turi daugiausiai įtakos gebėjimui palaikyti balansą tarp to, kad užsibrėžti verslo tikslai būtų pasiekiami efektyviai, o komanda, kuriai vadovaujama,  būtų patenkinta savo vadovu?

Svarbiausi du vadovo darbo barai – rezultato užtikrinimas ir ryšys su žmonėmis. Tad vadovas pats turi norėti pasiekti tikslą, nepamesti jo kelyje, rūpintis savo paties motyvaciją, o tada vesti ir žmones tikslo link. Tai kruopštus kasdienis darbas: tikslo komunikacija, progreso stebėjimas, įvairių problemų sprendimas. Kita dalis – žmogiškasis ryšys. Tik kai esame gerame santykyje su savo žmonėmis galime pasiekti rezultatą. Tad apibendrinant – reiklumas ir šiluma, mano manymu, yra gebėjimai, privalomi kiekvienam komandos lyderiui.

Jei kalbame apie organizacijos lyderį, tuomet iškyla kitos svarbios savybės: kompetencija, strateginis mąstymas, vizionieriškumas. Lyderiui nepakanka rūpintis darbais ir žmonėmis, jis veda organizaciją pirmyn – į nežinią. Tad čia reikia ir gebėjimo matyti „už kampo“, ir strateguoti, ir suprasti kontekstą, priimti tinkamiausius sprendimus. Atsakomybė didelė, svarbus lyderio atsparumas.

Sėkmingo vadovo užduotis – perduoti viziją taip, kad komandos nariai ja patikėtų ir būtų motyvuoti energingai siekti bendro tikslo. Kokių esminių kliūčių kyla šiame kelyje ir kaip jas įveikti?

Vizija yra svarbi – ji parodo organizacijai kryptį, suteikia viltį žmonėms. Gera vizija vienija ir įkvepia. Tačiau, mano manymu, vizijos reikšmė lyderystėje yra pervertinta. Deja, tai ne burtų lazdelė, kuria pamojus viskas tampa įmanoma. Rezultatas pasiekiamas tik kantriu ir kryptingu darbu.