Didžiausia problema Lietuvos vadovai įvardina santykius su savo pačių vadovais ir įmonių akcininkais. Vadovų problemų trejetuke taip pat – laiko stoka savo paties darbams, mokymuisi, tobulėjimui bei darbuotojų paieška, atranka ir jų įsipareigojimų užtikrinimas. Nors vadovai iš esmės yra patenkinti savo darbu ir juo mėgaujasi, apie 40 proc. pripažįsta besijaučiantys vieniši profesiniame kontekste. Tai rodo šių metų rugsėjį bendrovės „Alisa Management Laboratory“ atliktas vadovų iššūkių darbe tyrimas.

Tyrime dalyvavusieji vadovai pozityvaus grįžtamojo ryšio trūkumą jiems patiems bei sudėtingus santykius su savo pačių vadovais ar akcininkais įvardijo kaip opiausią problemą darbe. Net 78 procentai vadovų patvirtino, kad darbe jiems trūksta pozityvaus grįžtamojo ryšio ir įvertinimo. Pasak tyrime dalyvavusių vadovų, organizacijose nepastebimi arba nevertinami jų pasiekimai, dominuoja neigiamas grįžtamasis ryšys iš aukščiausio lygio vadovų arba akcininkų, dažnai įvardijami tik jų darbo trūkumai, akcininkai ar valdyba kelia neįgyvendinamus reikalavimus, tenka laviruoti akcininkų konfliktuose, įtikti skirtingiems vadovams, ne retai aukščiausio lygio vadovai arba akcininkai kalba nurodymais ir spaudimu, o jų sprendimai negali būti kvestionuojami diskusijoje.

Pasak tyrimą inicijavusios bendrovės vadovės dr. Alisos Miniotaitės, akcininkai ir aukščiausio lygio vadovai patiria didelę įtampą, todėl iš savo pavaldinių-vadovų, kitaip nei iš pavaldinių-specialistų, tikisi savarankiškumo ir atsparumo, kelia jiems didelius reikalavimus. Reguliariai su darbuotojais patys pokalbius vedantys vadovai, neturi galimybės su savo pačių vadovais ar juo labiau akcininkais pakalbėti apie kylančius rūpesčius, karjeros perspektyvą. „Tenka matyti, kad, pavyzdžiui, departamentų direktoriai neturi metinių ar individualių pokalbių su generaliniu direktoriumi, nes pastarasis, viena, neturi laiko, antra, galvoja, kad jo vadovų komanda brandi, individualus dėmesys nereikalingas. Tačiau tyrimas rodo ką kita. Vadovai nori gauti grįžtamąjį ryšį ir būti įvertinti“, – sako vadovavimo ir lyderystės ekspertė.

Antroji opi vadovų problema – laiko stoka savo paties darbams. Net 58 proc. vadovų įvardijo, kad nespėja per dieną įgyvendinti savo paties darbų, 54,1 proc. vadovų neturi laiko asmeniniam mokymusi ir tobulėjimui. Tyrimas parodė, kad įtampos jausmui darbe didžiausią įtaką daro negebėjimas susitvarkyti su savo paties darbais. Vadovai, kurie daugiau deleguoja, turi daugiau laiko savo paties darbams, dėl to patiria mažesnę įtampą.

Darbuotojų samdos srityje daugiausia iššūkių vadovams kelia darbuotojų paieška ir atranka bei komandos narių įsipareigojimo užtikrinimas. „Darbuotojo įsipareigojimas – bene svarbiausias organizacijos išteklius. Tai jos narių valia, pasiryžimas siekti organizacijos tikslo, savo pastangas nukreipti būtent šia linkme. Be jokios abejonės, tai iššūkis kiekvienam vadovui – išlaikyti motyvuotą komandą, susitarti dėl tikslo siekimo ir nuosekliai kas dieną darbuotis tikslo link“, – teigia A. Miniotaitė.

Didžiajai daliai vadovų iššūkių nekelia komandos susirinkimų vedimas, gerų santykių su darbuotojais palaikymas, tikslų kėlimas, pozityvios atmosferos darbe užtikrinimas.

Tyrimas parodė, kad vadovai iš esmės yra patekinti darbu ir juo mėgaujasi (61,9 proc. respondentų). Didžiausią įtaką vadovo pasitenkinimui darbu turėjo pasitikėjimas savimi. „Pasitikėjimas savimi vadyboje suprantamas kaip saviveiksmingumas – supratimas, kad turiu reikiamas žinias, gebėjimus ir įgūdžius (pvz., darbuotojų motyvavimo, delegavimo ir kt.). Kai jaučiamės veiksmingi, esame labiau motyvuoti, pozityvesni, atsparesni, daugiau nuveikiame.“, – aiškina dr. Alisa Miniotaitė.

38,8 nuošimčiai vadovų pripažino, kad jaučiasi darbe vieniši. Duomenys parodė, kad šią problemą įvardiję vadovai neranda laiko individualiems pokalbiams su darbuotoju, susiduria su darbuotojų motyvavimo problema, turi prastesnius santykius su savo komandos nariais. Santykių problemos darbe kuria vienatvės jausmą.

Tyrimas neparodė reikšmingų skirtumų tarp skirtingų lyčių vadovų. Lyginant rezultatus pagal vadovavimo lygmenį, matyti, kad aukščiausiojo lygmens vadovai dažniau susidūrė su ilgalaikės vizijos brėžimo, svarbių sprendimų priėmimo iššūkiais. Mažų įmonių vadovus labiau didelių įmonių vedlius slegia darbuotojų valdymo iššūkiai, tokie kaip darbuotojų ugdymas, laiko ir dėmesio darbuotojui stoka, darbuotojų motyvavimas.

Tyrime dalyvavo 134 skirtingų organizacijų vadovai, iš jų 30 procentų – aukščiausios grandies (vadovaujantys vadovams), 70 procentų – vidurinės grandies (vadovaujantys specialistams) vadovai.