Atrodytų, tokia nesudėtinga žmogaus savybė kaip ekstraversija neturėtų lemti lyderystės sėkmės, svarbesnis turėtų būti žinios turinys, kompetencija, tačiau emocinė energija kuria stebėtinai didelį poveikį. Kodėl?

Ekstravertai lengvai bendrauja, yra draugiški, socialūs, energingi, optimistiški, ryškūs. Jie mąsto garsiai ir greitai. Ekstraverto veidas gyvybingas, jame matyti emocija, žybsi akys, veidą nušviečia šypsena, kūno kalba išraiškinga, klausytojo žvilgsnis turi kur „pasiganyti“. Matant kito žmogaus emociją, pašnekovo smegenyse stimuliuojamas empatijos centras. Lyderio charizma taip pat siejama su ekstraversija – gebėjimu pritraukti žmonių dėmesį ir pelnyti pasitikėjimą. Taip kuriama įtaka.

Ekstravertai labiau savimi pasitiki. Būtent pasitikėjimas savimi ir leidžia kalbėti garsiai, nefiltruojant turinio, energiją nukreipti ne į vidinį monologą, vidinį kritiką ir abejones, o į išorę – įtaigą ir santykį su žmonėmis. Ekstravertai iš anksto žino, kad jie patinka kitiems ar bent jau kad kiti jų klausys.

Tyrimų duomenys, ekstraversija – didžiausias žmogiškam santykiui darbe įtaką darantis veiksnys – padeda užmegzti ryšį (žinoma, kad priėjęs prie kito pakalbėti, pasidalinęs emocija ar įžvalga jau turėsi sąjungininką šalia), bendradarbiauti, pasiekti geresnių darbo rezultatų. Todėl ekstravertai vertinami organizacijose kaip gebantys burti ir vienyti žmones bei komandas, skleisti gerą emociją. O emocijos užkrečiamos.

Ši savybė lyderiams padeda ir asmeniniame santykyje su kiekvienu darbuotoju, ir komandos bei organizacijos mastu. Tyrimų duomenimis (Judge ir kt., 2002), ekstraversija reikšmingiausia – darantis nuosekliausią įtaką sėkmei – vadybininkų, vadovų ir lyderių savybė, kuri gerokai mažiau svarbi IT, finansų specialistams, inžinieriams, architektams – profesionalams, daugiau dirbantiems su įrenginiais, objektais, kompiuterinėmis programomis.

Pakalbėkime apie introvertus. Jei ekstravertai mąsto kalbėdami, introvertai mąsto tylėdami ir pasižymi išmintimi. Jie geba klausyti, nuosekliau planuoja ir apsvarsto sprendimus, kuria gilesnį ir prasmingesnį ryšį, gerai jaučiasi vienumoje, yra mažiau priklausomi nuo kitų žmonių.

Organizacijos, pervertindamos ekstravertus ir priimdamos į darbą tik „komandos žmones“ skursta, nes introvertai pasižymi stipresniais analitiniais gebėjimais, geriau išklauso žmones, apsvarsto ir integruoja siūlymus.

Daugelis introvertų prisitaiko gyventi ekstraversiją šlovinančiame pasaulyje, dažnai tampa ambivertais – derinančiais abi savybes, pvz., linkę dirbi vienumoje, susikaupus, geba įkvėpti kitus įsimintina kalba. Ir intraversijos, ir ekstraversijos savybę galime ugdyti ir stiprinti. Neuromokslininkų atlikti tyrimai rodo, kad vaiko temperamentas nuo gimimo keičiasi, priklausomai nuo gyvenimo įvykių: palaikymo ir meilės, netekčių ir traumų, artimųjų pavyzdžio. Kitaip tariant, kūdikystėje suformuotas temperamentas nėra nuosprendis visam gyvenimui. Ekstraversija padeda lyderystės kelio pradžioje – iškilimui, vedlystės įtvirtinimui. Vėliau vadovui teks vidiniame išteklių krepšelyje ieškoti ir kitų savybių bei kompetencijų.

Dust ir kt. 2020 m. atliktas tyrimas rodo, kad lyderio ekstraversija svarbesnė asmenims, žvelgiantiems į lyderio santykį kaip vertikalų – tai yra, jaučiantiems poreikį lyderio galiai ir autoritetui, norintiems būti valdomiems ir paklusti, kitaip tariant – mažiau brandiems sekėjams. Gerokai menkesnę reikšmę lyderio temperamentas turi brandiems sekėjams, siekiantiems horizontalaus, partneriško ryšio, vertinantiems autonomiją, linkusiems kvestionuoti lyderio tezes, gebantiems savarankiškai priimti sprendimus ir atsakomybę už savo gyvenimą. Apskritai brandesni sekėjai geba megzti tvarų santykį su įvairiais lyderiais, nepaisant šių asmenybės panašumų ar skirtumų.

Kodėl lyderiai savo kalbose pabrėžia ekstravertiškas savybes? Kalba – tai būdas padaryti įtaką per keliolika minučių. Būtina sužadinti pakilią emociją, viltį, sekėjų norą žingsniuoti kartu. Lyderiai veda žmones, ne technologijas. Iš prigimties tingiems žmonėms su lyderiais ekstravertais paprasčiau: pagalvoja (garsiai) už visus, demonstruoja pasitikėjimą, įkvepia. Skiriasi hormonas oksitocinas, galima atsipalaiduoti, nereikia prisiimti atsakomybės. Žavėtis malonu.