Grįžti į Ekspertų įžvalgas
Dr. Alisa Miniotaitė, 8 min skaitymo

Kodėl Z kartai emocinė sveikata – prioritetas?

Dalintis Facebook Dalintis LinkedIn Spausdinti puslapį Kopijuoti

„Mano didžiausias hobis yra miegas, kadangi mano prioritetas – emocinė sveikata“, – atvimpa žandikaulis išgirdus tokį Z kartos atstovo pasisakymą darbo pokalbyje. Tuomet suprantu – jie iš tiesų yra kitokie.

Emocinė sveikata? Kas apie ją galvojo 1970, 80 ar 90-aisiais? Rūpesčiai – žemiški, gyvenimo tempas – nepalyginamai lėtesnis. Puodelis arbatos su kaimynu, dažnesni giminės susirinkimai šventėse, netikėtai apsilankę svečiai – praėjusio amžiaus realijos.

Dažnas vienoje organizacijoje – prekybos bazėje, gamykloje, institute, universitete – pradirbdavo visą savo gyvenimą. Vidutinė įsidarbinimo trukmė buvo nepalyginamai ilgesnė. Lėtas darbo tempas ir prisirišimas prie vienos organizacijos, vieno kolektyvo leido tenkinti svarbius priklausymo, bendravimo poreikius.

Socialinėje ir kultūrinėje plotmėje darbo vietą keitė lyčių lygybės, skirtingumo ir įtraukimo idėjos, rinkos ekonomika. Darbo aprangos kodas ir pati darbo vieta tapo neformali. Vadovo-darbuotojo santykis iš vertikalaus ir įsakmaus tapo partnerišku, horizontaliu. Stebimės, kad Z karta kitokie nei mes, tačiau jie ir negali būti tokie patys.

Darbo vieta šiandien – neatpažįstamai pasikeitusi. Technologijos mainė darbo pobūdį: 1990-aisiais įvesti kompiuteriai, 2000-aisiais – internetas ir e-mainai, 2010-aisiais – išmanieji telefonai, 2020-aisiais – skaitmeninė darbo vieta.

Dažnas vadovas nevengia pašaipiai atsiliepti apie Z kartos atstovus kaip apie lepūnėlius, tinginius ar perėjūnus – kas kelerius metus ar dažniau keičiančius darbo vietą.

Taip, šiandieniam jaunuoliui darbo vietą keisti įprasta, normalu, o atleidimas darbdavio iniciatyva – darbo pakeitimas, kai „vienas kitam tiesiog netikome“.

Ką apie Z kartos ypatumus kalba tyrimai?

Jaunuoliai, užaugę technologijų pasaulyje, su bičiuliais ir kolegomis bendraujantys ne gyvai, jaučiasi vieniši ir stokoja tikro ryšio (Seemiller ir Grace, 2016). Net 58 procentai (didžiausias nuošimtis tarp visų amžiaus grupių) Z kartos atstovų pripažįsta, kad jų socialiniai poreikiai nėra patenkinami (McKinsey, 2023).

Žmogišką ryšį, artumą kuriame, o ne gauname dovanų. Santykio kūrimas, gebėjimas išbūti jame ir per sunkumus, lojalumas – svarbūs įgūdžiai, kuriuos įgyjame būdami tarp žmonių. Galbūt tai viena priežasčių, kodėl Z karta mažiau prisiriša prie darbo vietos, komandos ir organizacijos.

Tarp Z kartos atstovų daugiausia pesimistų, net 25 procentai jaunuolių pripažįsta išgyvenantys didelį stresą: tai dvigubai daugiau nei X karta (13 proc.) ir trigubai – nei Y karta (8 proc.) (McKinsey, 2022). Šios kartos atstovai labiau linkę sirgti depresija ir išgyventi mintis apie savižudybę.

Kitas rimtas Z kartos iššūkis – įtampa, nerimas ir stresas. Šiuos jausmus jaunuoliams sunku išgyventi ir valdyti. Z karta pasižymi silpnesniais problemų sprendimo įgūdžiais.

Iki galo nėra aišku, kodėl jaunoji karta taip sunkiai tvarkosi su nerimu ir stresu. Kitas galimas paaiškinimas – vaikystė saugioje aplinkoje, kurioje viskuo pasirūpinta. Dėl to dabartiniai jaunuoliai neišmoko vykdyti pareigų, iki galo prisiimti atsakomybės už save, stoti akistaton su iššūkiais ir juos įveikti.

Dabartinės X (gimusieji 1965–1980 m.) ir tūkstantmečio (gimusieji 1981–1996 m.) kartos atstovai patyrė vaikystę su draugais kieme, gamtoje, tačiau tokių tarp dabartinių jaunuolių – vienetai. O sportas, buvimas gamtoje, rankdarbiai, gyvas bendravimas su bičiuliais yra bene geriausia psichinės sveikatos garantija.

Be jokios abejonės, psichinės ir fizinės negandos atsiliepia darbe. 25 procentai 18–24 metų jaunuolių pripažįsta, kad psichiniai negalavimai jiems neleidžia dirbti gerai (palyginti su 14 proc. likusių respondentų), ir 33 procentai jų mano, kad psichinė sveikata neigiamai veiks karjerą ateityje.

Kritinis ir užgaulus vyresnių žmonių, darbdavių, vadovų požiūris į jaunosios kartos atstovus ne tik nepadeda spręsti kartų skirtumų problemos, o ją tik gilina.

Jei nepavyksta sulaukti supratimo ir atjautos, jaunieji darbo rinkos veikėjai ieško pagalbos socialiniuose tinkluose ir internete.

Visiškai kitokiame mūsų sukurtame pasaulyje išaugusi jaunoji karta yra jautri neigiamai atmosferai darbe.

Todėl darbdaviai turėtų rūpintis pozityvia darbo aplinka, būdami brandesni ir išmintingesni, kantriai padėti jaunuoliams stiprėti.

Tyrimų duomenimis, nerimas mažėja bręstant ir įsitvirtinant darbo rinkoje.

Autorius

Dr. Alisa Miniotaitė

Bendrovės ALISA MANAGEMENT LABORATORY, startuolio HRIZER įkūrėja ir vadovė, socialinių mokslų daktarė, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto docentė, Vadovų magistrantūros Lyderystės modulio vadovė; sertifikuota International Coaching Community (ICC) koučingo trenerė Baltijos šalims, ICC Europos regiono vadovė; Academy of Management ir International Leadership Association narė, stažavosi Danijos, Norvegijos ir JAV Universitetuose. Alisos tyrimų ir profesinių interesų sritis – vadovavimas ir lyderystė, organizacijų elgsena. Alisa – knygų autorė, rengia komentarus Lietuvos ir užsienio žinių portalams. Daugiau nei 20 metų Alisa konsultuoja Lietuvos ir užsienio kompanijas, veda mokymus jų darbuotojams.

Jums taip pat gali patikti

Lyderystė: moteris mažiau motyvuoja galia

Dr. Alisa Miniotaitė, 5 min skaitymo
Praėjusių metų pabaigoje pasaulinė tyrimo bendrovė „Kantar“ paskelbė, kad pasitikėjimas moterų lyderyste Vakarų pasaulio valstybėse per metus sumenko 7 procentiniais punktais (nuo 54 iki 47 proc.), nors moterų vadovaujamose pareigose... Sužinokite daugiau

Mylimas darbas – svajonė, privilegija ar pareiga?

Dr. Alisa Miniotaitė, 4 min skaitymo
Šiandieninė darbo rinka pasižymi nepaprasta galimybių įvairove ir dažniau darbą keičiančiais darbuotojais. Vidutinė įsidarbinimo trukmė kasmet tolydžio mažėja. Kelerių pastarųjų metų „Gallup“ tyrimų duomenimis, savo darbu... Sužinokite daugiau

Krepšelis

Jūsų krepšelis tuščias.