Kaip bendrovei atsikratyti ją skandinančių įpročių – ALISA MANAGEMENT LABORATORY
Vadovavimo ir lyderystės mokymų vedėjas (-a), Vilnius (iki 19.03.13)
2019-02-11
Darbuotojų atsakomybė
2019-02-18

Kaip bendrovei atsikratyti ją skandinančių įpročių

„Kokie yra mūsų gerieji įpročiai, kurie mus padaro stipresne organizacija? Kurie yra mūsų prastieji įpročiai, kurie mūsų nepadaro stipresniais?“ – dr. Alisa Miniotaite apie organizacijų įpročius, įpročių auditą bei tai, kaip juos keisti – dienraštyje Verslo žinios.
Įmonės sėkmę ar nesėkmę lemia turimi įpročiai, kuriuos į organizaciją atsineša akcininkai ir vadovai. Įpročių auditas gali padėti nustatyti, kokie automatiniai darbuotojų veiksmai padeda įmonei, o kurių reiktų atsikratyti.

Apie 60–80% žmogaus veiksmų sudaro jo įpročiai – dalykai, kuriuos jis atlieka automatiškai. Žmogui, kuris turi gerąjį įprotį, pavyzdžiui, visada baigia pradėtus darbus, gyvenime sekasi lengviau. Jam nereikia dėti daug pastangų darbams užbaigti, jis tą daro automatiškai ir taip sutaupo daug energijos. „Sėkmingus žmones nuo nesėkmingų skiria įpročiai. Pavyzdžiui, disciplina, valia, smalsumas, atvirumas, mokymasis, domėjimasis, pozityvumas. Ir, priešingai, nesėkmingi žmonės turi prastus įpročius, kurie jiems gyvenime nepadeda. Taip pat ir sėkmingas organizacijas nuo nesėkmingų skiria įpročiai“, – VŽ pasakoja Alisa Miniotaitė, verslo konsultacijų UAB „Alisa Mangement Laboratory“ vadovė.

4 įpročių „lentynos“
Ji skirsto bendrovių įpročius į keturias rūšis. Pirma jų – darbuotojų tarpusavio santykiai. Tarp šios srities gerųjų įpročių gali būti pozityvumas, dalijimasis, pagarba, pasitikėjimas.

„Bet toks elgesys ne visur suprantamas. Kitur tarp darbuotojų gali vyrauti nepasitikėjimas, konkurencija, nepagarba, apkalbinėjimas, nesidalijimas“, – vardija p. Miniotaitė.

Antras įpročių blokas – bendrovės santykiai su išore.

„Reiktų savęs paklausti, ar gyvename lyg susivynioję į kokoną, ar vis dėlto esame smalsūs ir stebime, ką daro mūsų konkurentai, domimės žiniomis ir nešame jas į organizaciją“, – sako pašnekovė.

Į uždarumą yra linkusios didelės, savimi patenkintos organizacijos. Pasak p. Miniotaitės, nuo jų gali pradėti dvelkti ir arogancija.

„Dažniausiai tai signalizuoja, kad greitai bus blogas laikotarpis. Neretas specialistas pažymi, kad tos bendrovės, kurios bankrutavo ar buvo reorganizuotos, prieš tai buvo uždaros“, – teigia p. Miniotaitė.

Trečia įpročių „lentyna“ – kaip darbuotojai bendrauja su klientais. Vienos bendrovės klientams rodo išskirtinį dėmesį, vertina jų nuomonę, yra „arti“ kliento. O kitos organizacijos mėgsta apkalbėti klientus, juoktis iš jų, jeigu jie ko nors nesuprato.

Paskutinė įpročių kategorija – kaip darbuotojai atlieka darbus, kokia tų atliekamų darbų kokybė.

„Vienur net negali būti kalbos, kad darbai bus padaryti ne laiku. O kitur: „Ai, nespėjau, nieko tokio“, – sako p. Miniotaitė.

Pradžia – įpročių auditas
Patys savaime įpročiai vargu ar išnyks. Naujas darbuotojas greitai, pats to nesuprasdamas prisitaiko prie įmonėje vyraujančio elgesio.

Siekiant išsiaiškinti, kokie jūsų įpročiai bendrovėje yra gerieji, o kokie – prastieji, p. Miniotaitė siūlo atlikti įpročių auditą. Nors tai skamba sudėtingai, procesas yra gan elementarus.

„Kokie yra mūsų organizacijos įpročiai, galime sužinoti užduodami du klausimus. Pirmas: kokie yra mūsų gerieji įpročiai, kurie mus padaro stipresne organizacija? Antras: o kokie yra mūsų prastieji įpročiai, kurie mus nusilpnina?“ – aiškina p. Miniotaitė.

Pasak jos, darbuotojai gerai jaučia, kurie įpročiai gramzdina jų bendrovę, o kuriuos verta išlaikyti. Atsakius į minėtus klausimus, reiktų išsirinkti vieną įprotį, kurį visi būtų pasiryžę keisti. Tai gali būti, pavyzdžiui, darbo su klientais įpročių keitimas, vadovų bendradarbiavimo ar pozityvių santykių tarp kolegų įpročių kūrimas.

„Labai svarbu koncentruotis tik į vieną įprotį. Įsivaizduokite, kad jūs asmeniniame gyvenime labai norite sportuoti, sveikai maitintis ir būti labai pozityviu žmogumi. Jeigu viską nuspręstumėte keisti vienu ypu, jums tai nepavyktų“, – teigia pašnekovė.

5 taisyklės
Norint sėkmingai pakeisti įprotį, reikia laikytis 5 taisyklių, tikina p. Miniotaitė. Pirma, visiems turi būti aišku, kaip jie keis įprotį. Lozungai ir penkiaaukštės frazės šiuo atveju nepadės.

„Paimkime, pavyzdžiui, tokį įprotį kaip pagarba. Man asmeniškai ir, manau, daugeliui yra neaišku, kaip pagarbą demonstruoti“, – sako specialistė.

Dėl to, būtina aiškiai „kaip trys kapeikos“ įvardyti, ką kolektyvas, norėdamas ugdyti pagarbą kitiems, turi daryti. Pavyzdžiui, atlikti visus darbus laiku, įsiklausyti į kolegas, dalytis turima informacija.

Antras principas – įpročių keitimas turi būti tikras, nuoširdus.

„Yra tokių įmonių, kurios yra pionierės imitavimo srityje. Tačiau tokiu atveju nauji įpročiai neprigis, o liks tiesiog imitacija“, – sako p. Miniotaitė.

Trečia taisyklė – vadovo pasiryžimas keistis pačiam. Jeigu vadovas nesikeis, pokyčių nebus matyti ir bendrovėje.

„Pats vadovas turi savęs paklausti, ar tikrai to noriu. Jis turi suprasti, kad teks sumokėti nepatogumo kainą, reikės išeiti iš komforto zonos“, – aiškina p. Miniotaitė.

Ketvirtas svarbus aspektas – darbuotojų įtraukimas į sprendimo keisti įprotį priėmimą. Reikia kartu pasvarstyti, kas bendrovėje yra gerai ir kas blogai. Pasak pašnekovės, darbuotojai įprastai labai entuziastingai įsitraukia į šį procesą.

Paskutinis principas – kolektyvui turi patikti tiek užsibrėžtas įprotis, tiek kaip bendrovė sieks jo įgyvendinti.

„Pavyzdžiui, jūs nusprendžiate lankyti sporto klubą, bet tas klubas jums labai nepatinka, nemėgstate prie treniruoklių stovėti, tai kiek jūs save kankinsite?“ – klausia p. Miniotaitė.

Įprotį lengviau pakeisti, kai jis yra apdovanojamas. Tarkime, jūs pozityviai bendraujate su kolegomis ir jie jums padėkoja.

„Kiekvienas įprotis turi apdovanojimą. Net ir neigiamas. Pavyzdžiui, aš ką nors apkalbu, man palengvėja“, – sako p. Miniotaitė.

Taip pat svarbu, kad darbuotojams neįkyriai būtų primenama apie kuriamą įprotį. Siekiant, kad kolektyvas geriau planuotų darbus, galima susitikimų kambariuose pakabinti užrašus „Mes planuojame“, suteikti žmonėms darbų planavimo programas.

Pakeisti įprotį bendrovėje pavyksta ne visada. Dažniausia nesėkmės priežastis – vadovas. Jeigu pats vadovas nustoja laikytis įpročio, pagunda kitiems pasekti jo pavyzdžiu yra labai didelė.

„Vadovo vaidmuo gali būti milžiniškas. Jei jis pats nesilaikys įpročio, šis niekada neprigis. Niekada“, – tvirtina p. Miniotaitė.

Prieš prisiimdama keisti įpročius, bendrovė turi suvokti, kad šis procesas gali pareikalauti aukų.

„Jeigu atsiranda žmogus, kuris to (atsikratyti seno įpročio – VŽ) nenori, tenka su juo atsisveikinti. Senas įprotis ir taip apie save nuolat primena, o jeigu dar organizacijoje yra grandis, kuri nenori pereiti prie naujo įpročio, tai gali nutempti žemyn visus kitus. Organizacija turi įsivertinti kainą, kurią jai teks sumokėti“, – įspėja p. Miniotaitė.

Šaltinis: Verslo Žinios

#VersloŽinios #OrganizacijųĮpročiai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *