pexels alex azabache 3766113
Darbas nuo 8 iki 17 val. – norma ar akibrokštas?
2022-12-13
pexels cottonbro studio 4098151
2023-ieji darbe: įžvalgos vadovams ir darbuotojams
2023-01-10

Penkios 2022-ųjų lyderystės pamokos

pexels werner pfennig 6950212 1

Artėjant įtemptus, neramius, patirtimi turtingus 2022-uosius vainikuojančioms Kalėdoms, galime stabtelti ir įsivertinti, ko mokė šie metai, o šiame komentare apžvelgsiu svarbiausias lyderystės pamokas.

  1. Charizmatinės lyderystės negalime nurašyti

Charizmatinė lyderystė smarkiai kritikuojama kaip netvari, neauginanti sekėjų, o atvirkščiai – verčianti juos pasyvia „avių“ banda, kuri be jokio kvestionavimo priima viską, ką siūlo lyderis. Kaip taisyklė, charizmatinė lyderystė tarpsta nebrandžių (nenorinčių ir negebančių prisiimti už save atsakomybės) narių organizacijose ir visuomenėse. Išsivysčiusiose, laisvose valstybėse klesti horizontali, pasidalytoji partnerystė. Dar visai neseniai atrodė, kad, vertikali charizmatinė lyderystė – atgyvena.

Charizmatinės lyderystės privalumas – ryški, telkianti socialinių, ekonominių, politinių neramumų kontekste, suteikianti žmonėms tuomet taip reikalingą tvirtą petį. Būtent tokią atramą savo žmonėms pasiūlė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Noras imtis atsakomybės, daryti įtaką, pasitikėjimas savimi, puikūs komunikacijos gebėjimai, gyva mimika – šios charizmatinės savybės vėl turi ne tik paklausą, jos yra ir sprendimas. Tik sutelkta tauta gali priešintis agresoriui.

Tad charizmatinės lyderystės negalime nurašyti. Jos reikia šiandien, reikės ir ateityje, vėl ir vėl kylant krizėms, neramumams, karams.

  1. Ekscentriškumas nepasiteisina

Šių metų liepą iš pareigų buvo priverstas trauktis Didžiosios Britanijos Konservatorių partijos vedlys, Ministras pirmininkas – Borisas Johnsonas. Pagrindinės nepasitikėjimo Konservatorių  partijos viduje priežastys – prastos reputacijos asmenų skyrimas į atsakingus postus, netinkamas krizių valdymas, vakarėliai Covid suvaržymų metu. Johnsonas per daug pasitikėjo savo jėgomis, per mažai įsiklausė partijos narių nuogąstavimus, pritrūko nuoseklumo, sąžiningumo ir teisingumo. Nors svarbiais momentais demonstravo ryžtą, tvirtą konservatorišką požiūrį, nenuosaikus, išsišokantis, premjerui nederantis elgesys, išvertė jį iš posto. Panašios priežastys neleis ir Donaldui Trumpui grįžti į valdžią. Pasitikėjimas svarbu, žmonės nori jaustis saugiai. Lyderiai vis dar dirba žmonėms.

  1. Bandymas įtikti visiems – silpnumas

Žvelgiant į lyderius, kurie negeba formuluoti, paaiškinti savo pozicijos, išsisukinėja, mykia ir meluoja, kyla vienintelis klausimas – kodėl siekei šio vaidmens. Ar tai buvo tik pliusiukas, kurį norėjau užsidėti savo akyse – tapti prezidentu, premjeru ar meru? Ar norėjau jaustis galingu, daryti įtaką, įsirašyti į istoriją? Neišvengiama lyderystės dalis – būti kritikuojamu (bet kokio viešumo kaina – kritika), nepatikti daliai rinkėjų, prisiimti atsakomybę, kai tai daryti visiškai nekomfortiška. Buvo ir bus gerbiami lyderiai, kurie turi aiškią poziciją, geba ją paaiškinti. Lyderis privalo išspręsti vidinį moralinį atsakomybės konfliktą – įvardyti ginamas vertybes bei atsakomybės ribas. Apie lyderius prisimename jų dorybes – drąsą, išmintį ir teisingumą. Ką apie dalį šio meto pasaulio lyderių galėsime prisiminti?

Problema – ne dideli iššūkiai, problema – valia, kuria atsakome į iššūkį. Kai nėra valios, dangstomasi interesų derinimu, geriausio sprendimo paieškomis, galiausiai tai tampa neveiklumu ir silpna lyderyste.

  1. Rezultatas Lietuvoje vis dar svarbiausia

Kol yra pasiekiamas rezultatas – gerėja gyvenimas, tvarkomi keliai, viešosios erdvės, gerinami apčiuopiami miestų ir šalies resursai, politikų neetiškas elgesys, rimtesni ir mažesni slystelėjimai ir klaidos jaudina oponentus, bet ne rinkėjus. Panašu, kad Kauno meras Visvaldas Matijošaitis vis dar turi didžiausią tarp visų kandidatų kauniečių palaikymą, Druskininkų meras Ričardas Malinauskas savivaldybės gyventojų apskritai yra garbinamas. Abu šie merai yra verslininkai.  Nepriekaištingos reputacijos (vargu, ar tokių net turime), bet gyventojų labui mažai arba nieko nenuveikiantis vadovas yra nurašomas.

Kai pasirinkimas yra tarp vadovo, kuris kuria kitiems, bet „pasirūpina“ ir savimi,  ir vadovo, kuris nieko nesukuria nei sau, nei kitiems, lietuviai yra linkę rinktis pirmąjį variantą kaip mažesnę blogybę.

Tai nereiškia, kad reputacija žmonėms nerūpi. Ji svarbi, ir anksčiau ar vėliau neetiškas elgesys atsirūgsta. Pamoka sako, kad vykdomosios valdžios pareigose svarbiausi yra vadybiniai gebėjimai, kuriuos žmonės nori matyti ir jiems teikia prioritetą.

  1. Gėrio ir blogio kova niekur nedingo. Ji amžina kaip pasaulis

Kad ir kaip kai kuriems norėtųsi svajoti apie tobulą rožinį pasaulį, kuriame laimi draugystė, dalinimasis, susitarimai, gėris ir grožis, tikrovė kitokia. Šie metai parodė, kad blogis bręsta ir prasiveržia tai vienoje, tai kitoje pusėje – kaip taisyklė silpnoje pusėje. Silpna Europos lyderystė sudarė sąlygas dominuoti V. Putino Rusijai.

Pasaulio ištekliai riboti, todėl konfliktai yra užprogramuoti. Įmonės kovoja dėl klientų ir jų pinigų, politikai dėl rinkėjų, darbuotojai dėl aukštesnių postų, pasaulio valstybės dėl investicijų, gamtinių išteklių, žemės, net vaikai – dėl tėvų dėmesio.

Jei norime gyventi darniai, puoselėti krikščioniškas vertybes, turime būti ir pasirengę jas apginti – priimti iššūkį, stoti į mūšį. Privalome rūpintis sveikata, ištekliais, konkurencingumu, būti pasiruošę kovai ir versle, ir politiniame gyvenime. Silpni anksčiau ar vėliau yra suvalgomi, išnyksta.

Dr. Alisa Miniotaitė yra vadovavimo ir lyderystės ekspertė, UAB ALISA MANAGEMENT LABORATORY įkūrėja, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Lyderystės programos vadovė, sertifikuota ICC koučingo trenerė Baltijos šalims. 

Komentaras skelbtas portale DELFI ir Žinių radijo laidoje „Lyderio dilema“.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Cart
  • No products in the cart.