dom fou YRMWVcdyhmI unsplash e1632313820884
Lyderio Dilema: Kaip skatinti mokytojų lyderystę?
2021-09-21
Produkto vadovas darbo paieska ALISA MANAGEMENT LABORATORYPHP programuotojas darbo paieska ALISA MANAGEMENT LABORATORY
IT Produkto Vadovas (-ė), Vilnius (IKI 2021.10.25)
2021-09-26

Kas bendra tarp skaitymo ir Elono Musko raketų

aaron burden QJDzYT K8Xg unsplash

Neurokogintyvinės psichologijos mokslininkas Arturas Jacobsas iš Berlyno laisvojo universiteto, tyrinėjantis nenatūralią žmogiškajai prigimčiai veiklą – skaitymą, vadina jį stebuklu. „Vykstant smegenų evoliucijai, žmogaus smegenyse neišsivystė struktūros, atsakingos už mokėjimą skaityti. Kiekvienas iš mūsų suprantame, kad skaitymo mokomasi ilgokai“, – sakė mokslininkas prieš kelerius metus Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vykusioje skaitymo tyrimams skirtoje tarptautinėje konferencijoje „Knygos, ekranai ir skaitančios smegenys“. Su socialinių mokslų dr. Alisa Miniotaite VŽ kalbėjosi apie skaitymo įtaką sėkmingam verslui.

Apie skaitymo naudą žinoma seniai, ir dažnas mūsų apie ją girdi nuo mažumės. „Skaitymas protui yra tai, kas mankšta – kūnui“, – prieš 300 metų, gerokai prieš atsirandant moderniai mokslinių tyrimų įrangai, sakė britų politikas ir rašytojas Josephas Addisonas. Mūsų laikais atliekami moksliniai tyrimai rodo, jog skaitydami knygas galime tapti išmintingesni, geresni, pagaliau – ir sėkmingesni. Tačiau tokios tyrimų išvados plačiajai visuomenei yra kaip vanduo nuo žąsies – daugybė kitų tyrimų ar paprastų apklausų rezultatai verčia mušti pavojaus varpais dėl augančios neskaitančios visuomenės.

Mažiau universalūs

„Negaliu kategoriškai teigti, kad jaunoji karta neskaito knygų, tokio tyrimo nesu atlikusi. Bet beveik 20 metų dirbdama su vadovais pastebiu, kad universalus, vadinamasis universitetinis išsilavinimas yra sumenkęs – dabartinė vadovų karta mažiau žino istoriją, mažiau žino tarptautinių žodžių. Be abejo, absoliutinti negaliu – ir šiais laikais yra skaitančių, ir labai daug skaitančių vadovų“, – sako Alisa Miniotaitė, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto docentė, Vadovų magistrantūros Lyderystės modulio vadovė, bendrovės „Alisa Management Laboratory“ įkūrėja.

Anot VŽ pašnekovės, sovietmečiu mokyklas baigę vadovai mokėsi visko, todėl jų išsilavinimas buvo kur kas universalesnis. Atsiradus vadinamajam profiliavimui, kai kurių dalykų, pavyzdžiui, istorijos, matematikos ar fizikos, nuo 10 klasės dalis vaikų mokosi paviršutiniškai.

Atsakydama į klausimą, ką duoda skaitymas bei išprusimas ir kodėl tai yra svarbu, VŽ pašnekovė sako galinti argumentuoti daugybe tyrimų, kuriais yra įvertinta, kad žmonės, turintys universalų išsilavinimą, šiandieniame pasaulyje laimi.

„Ir visgi reikia pastebėti, jog tie tyrimai nėra konkrečias savo sritis giliai išmanančių specialistų naudai. Aišku, labai gerai ir labai svarbu būti kurios nors srities specialistu, bet bendras išprusimas irgi labai svarbus. Geras pavyzdys čia būtų Winstonas Churchillis – Didžiosios Britanijos vyriausybės vadovas ir gynybos ministras. Bet ar daug kas žino, kad jis yra gavęs Nobelio literatūros premiją? Pagaliau, vienas iš būdų atsipalaiduoti jam buvo tapyba. Žinoma, buvo ir kitų atsipalaidavimo būdų, kuriais jis garsėjo. Bet kuriuo atveju, W. Churchillio išsilavinimas, raštingumas leido jam sakyti puikias kalbas ir analizuoti informaciją“, – primena pašnekovė.

Gebėjimai – iš knygų

Anot dr. A. Miniotaitės, tyrimai rodo, kad vadovų (kaip ir visų kitų žmonių), kurie turi daugiau poreikių, pomėgių, o jų interesų laukas yra platesnis, smegenys veikia geriau.

„Jie geba gretinti skirtingas sritis, pavyzdžiui, istorinę išmintį atsinešti į verslo pasaulį, versle pritaikyti matematinius gebėjimus ar literatūrines istorijas. Jie kūrybiškesni, jie kritiškiau mąsto, tiesiog jie turi daugiau gebėjimų“, – vardija pašnekovė.

Socialiniuose tinkluose vis pasirodo kompetencijų, kurių reikės ateities specialistams, vadovams, lyderiams, sąrašai. Dažniausiai vardijami įgūdžiai – kritinis mąstymas, kūrybiškumas, emocinis intelektas.

„O iš kur gali kilti šie trys gebėjimai?“ – retoriškai klausia ir pati atsako pašnekovė:

„Emocinis intelektas – tikrai iš knygų; aišku, daug duoda ir bendravimas su žmonėmis. Kritinį mąstymą bei išprusimą irgi generuoja darbas su informacija, kitaip tariant, taip skatinama smegenų veikla. O kūrybiškumas kyla iš tarpdiscipliniškumo, iš to, kad žmogus turi įvairių interesų – domisi muzika, istorija, menu, daile.“

Ji priduria, kad sportas „čia irgi būtų į temą“ – jis leidžia reflektuoti ir sukratyti mintis: „Kodėl bėgimas toks populiarus? Nes ritmiškai bėgdamas žmogus ir reflektuoja, ir pailsi. Be to, tai irgi kita veikla – kūnas juda, o smegenų veikla intensyvi.“

Neurokogintyvinės psichologijos mokslininkas Arturas Jacobsas iš Berlyno laisvojo universiteto, tyrinėjantis nenatūralią žmogiškajai prigimčiai veiklą – skaitymą, vadina jį stebuklu. „Vykstant smegenų evoliucijai, žmogaus smegenyse neišsivystė struktūros, atsakingos už mokėjimą skaityti. Kiekvienas iš mūsų suprantame, kad skaitymo mokomasi ilgokai“, – sakė mokslininkas prieš kelerius metus Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vykusioje skaitymo tyrimams skirtoje tarptautinėje konferencijoje „Knygos, ekranai ir skaitančios smegenys“. Su socialinių mokslų dr. Alisa Miniotaite VŽ kalbėjosi apie skaitymo įtaką sėkmingam verslui.

Apie skaitymo naudą žinoma seniai, ir dažnas mūsų apie ją girdi nuo mažumės. „Skaitymas protui yra tai, kas mankšta – kūnui“, – prieš 300 metų, gerokai prieš atsirandant moderniai mokslinių tyrimų įrangai, sakė britų politikas ir rašytojas Josephas Addisonas. Mūsų laikais atliekami moksliniai tyrimai rodo, jog skaitydami knygas galime tapti išmintingesni, geresni, pagaliau – ir sėkmingesni. Tačiau tokios tyrimų išvados plačiajai visuomenei yra kaip vanduo nuo žąsies – daugybė kitų tyrimų ar paprastų apklausų rezultatai verčia mušti pavojaus varpais dėl augančios neskaitančios visuomenės.

Mažiau universalūs

„Negaliu kategoriškai teigti, kad jaunoji karta neskaito knygų, tokio tyrimo nesu atlikusi. Bet beveik 20 metų dirbdama su vadovais pastebiu, kad universalus, vadinamasis universitetinis išsilavinimas yra sumenkęs – dabartinė vadovų karta mažiau žino istoriją, mažiau žino tarptautinių žodžių. Be abejo, absoliutinti negaliu – ir šiais laikais yra skaitančių, ir labai daug skaitančių vadovų“, – sako Alisa Miniotaitė, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto docentė, Vadovų magistrantūros Lyderystės modulio vadovė, bendrovės „Alisa Management Laboratory“ įkūrėja.

Anot VŽ pašnekovės, sovietmečiu mokyklas baigę vadovai mokėsi visko, todėl jų išsilavinimas buvo kur kas universalesnis. Atsiradus vadinamajam profiliavimui, kai kurių dalykų, pavyzdžiui, istorijos, matematikos ar fizikos, nuo 10 klasės dalis vaikų mokosi paviršutiniškai.

Atsakydama į klausimą, ką duoda skaitymas bei išprusimas ir kodėl tai yra svarbu, VŽ pašnekovė sako galinti argumentuoti daugybe tyrimų, kuriais yra įvertinta, kad žmonės, turintys universalų išsilavinimą, šiandieniame pasaulyje laimi.

„Ir visgi reikia pastebėti, jog tie tyrimai nėra konkrečias savo sritis giliai išmanančių specialistų naudai. Aišku, labai gerai ir labai svarbu būti kurios nors srities specialistu, bet bendras išprusimas irgi labai svarbus. Geras pavyzdys čia būtų Winstonas Churchillis – Didžiosios Britanijos vyriausybės vadovas ir gynybos ministras. Bet ar daug kas žino, kad jis yra gavęs Nobelio literatūros premiją? Pagaliau, vienas iš būdų atsipalaiduoti jam buvo tapyba. Žinoma, buvo ir kitų atsipalaidavimo būdų, kuriais jis garsėjo. Bet kuriuo atveju, W. Churchillio išsilavinimas, raštingumas leido jam sakyti puikias kalbas ir analizuoti informaciją“, – primena pašnekovė.

Gebėjimai – iš knygų

Anot dr. A. Miniotaitės, tyrimai rodo, kad vadovų (kaip ir visų kitų žmonių), kurie turi daugiau poreikių, pomėgių, o jų interesų laukas yra platesnis, smegenys veikia geriau.

„Jie geba gretinti skirtingas sritis, pavyzdžiui, istorinę išmintį atsinešti į verslo pasaulį, versle pritaikyti matematinius gebėjimus ar literatūrines istorijas. Jie kūrybiškesni, jie kritiškiau mąsto, tiesiog jie turi daugiau gebėjimų“, – vardija pašnekovė.

Socialiniuose tinkluose vis pasirodo kompetencijų, kurių reikės ateities specialistams, vadovams, lyderiams, sąrašai. Dažniausiai vardijami įgūdžiai – kritinis mąstymas, kūrybiškumas, emocinis intelektas.

„O iš kur gali kilti šie trys gebėjimai?“ – retoriškai klausia ir pati atsako pašnekovė:

„Emocinis intelektas – tikrai iš knygų; aišku, daug duoda ir bendravimas su žmonėmis. Kritinį mąstymą bei išprusimą irgi generuoja darbas su informacija, kitaip tariant, taip skatinama smegenų veikla. O kūrybiškumas kyla iš tarpdiscipliniškumo, iš to, kad žmogus turi įvairių interesų – domisi muzika, istorija, menu, daile.“

Ji priduria, kad sportas „čia irgi būtų į temą“ – jis leidžia reflektuoti ir sukratyti mintis: „Kodėl bėgimas toks populiarus? Nes ritmiškai bėgdamas žmogus ir reflektuoja, ir pailsi. Be to, tai irgi kita veikla – kūnas juda, o smegenų veikla intensyvi.“

Dr. Alisa Miniotaitė yra vadovavimo ir lyderystės ekspertė, UAB ALISA MANAGEMENT LABORATORY įkūrėja, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Lyderystės programos vadovė, sertifikuota ICC koučingo trenerė Baltijos šalims. 

Komentaras skelbtas Žinių radijo laidoje „Lyderio dilema“.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Cart
  • No products in the cart.