Europos Sąjungoje per artimiausią dešimtmetį dėl amžiaus savo verslus paliks ir įpėdiniams perduoti turės per trečdalis verslų. Lietuvoje tai sudarytų per 22 tūkst. organizacijų. Tačiau net 70 proc. įmonių vadovo atsitraukimo neišgyvena ir jų veikla nutrūksta.
Tai yra kritinis pokytis kiekvienoje organizacijoje. Tad kokie veiksniai lemia sėkmingą vadovo atsitraukimą nuo įmonės ir kompanijos vairo perdavimą įpėdiniui?
ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Vadovų magistrantūros studento, UAB „Apiterapija“ savininko ir vadovo Mindaugo Danilevičiaus tyrimas parodė, kad vadovai dažniausiai atsitraukia dėl asmeninių (pervargimas, veikla kitoje srityje, atsibodusi rutina) bei organizacinių (verslo plėtra, verslo pardavimas, vidinių darbuotojų augimo skatinimas) priežasčių.
Sėkmingas atsitraukimas įvyksta tuomet, kai savininko atsitraukimo nuo verslo procesu patenkintas tiek verslo vadovas, tiek į jo vietą stojantis įpėdinis. Atsitraukimo procesas turi daugiau šansų būti sėkmingu ir padėti verslui išgyventi, jei nuo įmonės atsitraukimo praėjus metams, savininkas patenkintas organizacijos veiklos rodikliais: pelnu, pardavimų apimtimi, o rezultatai kasmet yra vis gerėjantys.
Vadovaujamą postą paliekantis lyderis šiam žingsniui ir įvyksiantiems pokyčiams privalo savo komandą ruošti iš anksto. Pokyčiams ruoštis privalo ir pats vadovas.
Empirinio tyrimo medžiaga parodė, kad Lietuvos verslo savininkai dažniausiai neturi sistemiško požiūrio į pasiruošimą atsitraukimui nuo verslo valdymo ir šiame procese yra labai daug vietos atsitiktinumui. Tyrimas parodė, kad vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių sėkmingą vadovo atsitraukimą, tinkamo įpėdinio pasirinkimas. Tačiau tinkamas įpėdinis turi būti ruošiamas, nes jo radimas prilygsta loterijai.
Iš lyderystės perspektyvos svarbiausia, kad vadovą pakeistų motyvuotas ir kompetentingas asmuo.
Nėra vieno teisingo sprendimo dėl to, ar naujas vadovas turi būti užaugintas kompanijos viduje, ar pritrauktas iš išorės. Ir vienas, ir kitas variantas turi savo privalumų bei trūkumų. Svarbiausias kriterijus – naujo vadovo kompetencija ir motyvacija. Visgi atsitraukimo sėkmė priklauso nuo savininko pasiryžimo atsitraukti bei nuo paties verslo brandos. Jei verslas yra gerai išvystyta sistema, kaip koks geras automobilis, prie jo vairo gali sėsti daug vairuotojų. Jei verslas yra labai priklausomas nuo paties akcininko sukuriamos vertės, sėkmingo atsitraukimo tikimybė mažėja. Gali būti visiškai natūralu, kad savininkui atsitraukus verslas irgi užgęsta.
Sėkmingą atsitraukimą garantuojantys veiksniai, anot magistro darbo autoriaus, yra ankstyvas savininko atsitraukimo nuo vadovavimo planavimas, savininko noras atsitraukti, įpėdinio noras perimti vadovavimą ir tinkamas įpėdinio paruošimas vadovavimo perėmimui, suteikiant jam tiek bendrines vadybos žinias, tiek specifines organizacijos žinias, neišreikštines savininko žinias bei patirtį ir, žinoma, atitinkamos organizacijos kultūros formavimas ilgą laiką iki atsitraukimo.
Vadovaujančio savininko atsitraukimo planavimas nebūtinai reiškia, kad savininkas greitu metu planuoja atsitraukti nuo vadovavimo, kaip kad dažnai mano vadovai. Tai greičiau yra verslo paruošimas vadovo atsitraukimui bet kuriuo, planuotu ar neplanuotu, atveju ir galimo verslo žlugimo dėl vadovo atsitraukimo rizikos valdymas – juk gyvenime nutinka įvairių neplanuotų dalykų ir jei visa įmonė priklauso vien tik nuo savininko kompetencijų ir prisiimtų funkcijų, vadovo pasitraukimas keletui mėnesių gali turėti nepataisomų neigiamų padarinių verslui. Kita vertus įmonė, kuri yra planingai ruošiama vadovaujančio savininko atsitraukimui, bus daug geriau pasirengusi ir tokiems atvejams. Prireikus atsitraukti, įmonė bus tinkamai paruošta ir veiksmai, kuriuos reikės atlikti papildomai, taip pat bus aiškūs.
Mindaugas Danilevičius, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Vadovų magistrantūros studentas, UAB „Apiterapija“ savininkas, Alisa Miniotaitė, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Vadovų magistrantūros Lyderystės modulio vadovė ir ALISA MANAGEMENT LABORATORY įkūrėja.
