Iš kompiuterio ekrano šypsosi talentingas, darbštus, sėkmingas žmogus. Tai įvaizdžio kraštelis, o gal ir didelis fragmentas, kurio likusią dalį nupiešia mūsų fantazija – šiam žmogui sekasi visur, jis daug uždirba, jis smagus! Noriu būti su šia laimės paukštę pagavusia asmenybe, į paukštės plunksną ir aš galiu įsikabinti.
Visi gyvename su kaukėmis, nes esame žmonės. Renkame jausmus ir mintis, kuriuos galime parodyti, kitą dalį nuslepiame. Vedini gerų paskatų: nenorime kito įžeisti, valdome savo instinktus. Bendraudami su žmonėmis ar tiesiog eidami gatve, parodome teigiamą pusę – tai socializacijos dalis.
Tačiau patraukliausias savybes galima ne tik rodyti, jas galima sukurti ar smarkiai paryškinti. Socialiniu fotošopu.
Susitikęs socialinių tinklų erelį (visų pirma, jei jį pažinsi) gali likti smarkiai nustebęs. Pamatysi viršsvorį (nors prieš tai sukosi siužetai iš sporto klubų), bedarbystę vietoj projektais užpildytos darbo dienos be menkiausio tarpelio kavos puodeliui, it balioną subliuškusį draugų ratą, ir užuojautą keliantį sėkmės (ji buvo tik nuotraukos popieriaus blizgesys) antonimą. Ilgainiui pradeda rodytis, kad sėkmė gyvenime atvirkščiai proporcinga socialinių tinklų įrašų skaičiui.
Iš sekėjų dažnai tenka išgirsti: nusivyliau. Nusivyliau lyderiu (jaunieji tradiciškai lipa ant socialinių tinklų grėblio): „darbe jis visai ne tas, kuo dedasi“. O ko tikėjotės? Kad tai problemų neturintis antžmogis? Tobulas vadovas? Jei nusivylėte, reiškia žavėjotės, o tai byloja apie jūsų nebrandą – poreikiu kažkuo žavėtis, gyventi iliuzija. Žinoma, tai gali būti saldu.
Visgi didesnės pagalbos gali reikėti pakliuvusiam į sukurto įvaizdžio pinkles, savo paties sėkmės spąstus. Visų pirma, turi generuoti periodinius įrašus, esi įpareigotas ir toliau reprezentuoti laimę ir sėkmę, kuri tampa ne natūraliai ateinantis atpildas, o tikslas – panašiai kaip siekis išbūti nuolatiniame orgazme (galime įsivaizduoti šias pastangas). Jei nori pasidalinti gyvenimo liapsusu (maždaug išsipylė pienas ant suknelės), tai darai žaviai, su humoru ir be makiažo. Net apie rimtas nelaimes rašai seksualiai, patraukliai. Pvz., skaniai praneši apie skyrybas. Tikrus draugus ima keistis sekėjai, su kuriais nesieja joks santykis, gyvenimas pamažu migruoja į virtualią realybę, kurioje tikroji valiuta yra klik‘as ir laik‘as. Gyvenimas, pateikiamas nuolatiniam kitų vertinimui, tampa našta, o teisė būti nevertinamu – siekiamybė. Nestebina, kad influenseriai suserga depresija, reguliariai vartoja psichotropinius vaistus ar alkoholį. Keista būtų nesusirgti.
Ar sekėjai turi prisiimti atsakomybę už šių žmonių sveikatą? Ko gero, ne. Turime rūpintis savo pačių sveiku protu. Galime tiesiog suprasti, kad matome paryškintą ar sukurtą tikrovę. Galime į šį procesą žiūrėti smerkiančiai, galime suvokti kaip verslo plano dalį. Galime priimti kaip žaidimą ar patys į jį įsitraukti paspaudami „like“ ar sukurdami savo įrašą.
Dr. Alisa Miniotaitė yra vadovavimo ir lyderystės ekspertė, UAB „Alisa Management Laboratory“ įkūrėja, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Lyderystės programos vadovė
Komentaras skelbtas portale 15min.lt ir Žinių radijo laidoje „Lyderio dilema“.