Asmeniškumai – ALISA MANAGEMENT LABORATORY
BEKO prekybos atstovas (-ė), Vilnius (iki 2019.02.18)
2019-01-24
Duomenų analitikas-modeliuotojas (-a), Vilnius (iki 19.02.20)
2019-01-31

Asmeniškumai

„Būtent reagavimas asmeniškai – tai buvimas tos problemos epicentre. O kai galime reaguoti per atstumą, pažvelgti į situaciją iš aukščiau – tai suteikia mums ramybę ir stiprybę.“ – dr. Alisa Miniotaite apie asmeniškumus šio pirmadienio Žinių radijas laidoje. 
Visą komentarą klausykite čia: „Ameniškumai“.

 

Pakalbėkime šiandien apie Asmeniškumus.

Kas gi tie asmeniškumai – na žinot, kai mes kažką priimame labai asmeniškai, kažkokios replikos it strėlytės į mus susminga ir mes reaguojame skausmingai, mums tai sukelia skausmą. Kaipgi mes reaguojame?

  • Suraukiame nosytę,
  • Ginamės,
  • Išraustame,
  • Nenorime to girdėti.

Žodžiu, repliką priimame asmeniškai sau. Kaip tyčia tai ko nenorime girdėti taip prilimpa, kaip kokia klasėje paleista sifa. Kad ją kur… 🙂

Asmeniškai, jautriai reaguojame į mums dar neištyrinėtas dalis. Tiesą sakant, galėtume piktintis, kad kažkas pasakė ką nors nemalonaus, o galime reaguoti ir priešingai – pasidžiaugti galimybe pažinti save. Ką galiu apie save pažinti:

  • Kodėl taip jautriai reaguoju į šią informaciją?
  • Ką tai sako apie mane?
  • Kas man sukelia tokį jautrumą?

Jei turiu problemą, tikrai galiu ją ir išspręsti.

Kai esame išsprendę tą problemą, galime reaguoti kitaip, ne asmeniškai, per atstumą.

Būtent reagavimas asmeniškai – tai buvimas tos problemos epicentre. O kai galime reaguoti per atstumą, pažvelgti į situaciją iš aukščiau – tai suteikia mums ramybę ir stiprybę.

Pateiksiu keletą pavyzdžių:

Kas nors pavadina mus nuotaikos žmogumi. Pykstame, nenorime to pripažinti. Nenorime matyti, kad dažnai išties vaikštome susiraukę, kad esant gerai nuotaikai skraidome ir liejame aplink gerą emociją. Jei kažkas suteikė mums tokį grįžtamąjį ryšį, matyt, tai pastebi. Kai pats galiu pripažinti, kad ir tikrai esu nuotaikos žmogus, jau eidamas blogos nuotaikos į darbą galiu tai pastebėti, netgi šyptelėti iš situacijos. Atsiranda santykis su šia situacija, aš nesu jos centre. Santykis reiškia, kad gebu reflektuoti, vertinti per atstumą.

Kitas pavyzdys – kas nors pavadino mus pavydžiu. Kur tau, neigiame, nenorime apie tai net girdėti. Vaikštome su skauduliu, kol pamažu pradeda jį „virškinti“. Gal ir tikrai manyje yra pavydo dalelė, galvojame. Iš kur jis kyla? Apie ką kalba pavydas?

Pripažinę galime į tai žiūrėti atsainiau, ne taip jautriai, vėlgi iš savęs pasijuokti. Ir vėl atsiranda – tas sveikas santykis su savimi ir situacija.

Kai išmoksti pažvelgti į save iš šalies, objektyviai, tampi ramus ir suaugęs. Nebereikia gintis kaip vaikui. O iš čia ir gyvenimo ramybė. Niekas neišmuš manęs iš balno. Daug tiesų apie mane. Visas jas priimu.

Dr. Alisa Miniotaite, vadovavimo ir lyderystės ekspertė, ALISA MANAGEMENT LABORATORY įkūrėja, Baltijos šalių ICC koučingo trenerė, „Žinių radijo“ laidos „Lyderio dilema“ autorė.

Šaltinis: Žinių radijas.

#lyderiodilema

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *