Apie laiką ir mirtį – ALISA MANAGEMENT LABORATORY
Įprotis nutylėti ir kaupti „nuosėdas“
2018-11-19
Projektų vadovas (-ė), Vilnius (iki 18.12.14)
2018-11-23

Apie laiką ir mirtį

„Kas yra tas viskas, ką turiu padaryti? Na kiekvienam savo. Sritys – profesinė, asmeninė, santykių. Pasiekiau savo užsibrėžtus tikslus. Patyriau tai, ką ir norėjau patirti.“ – dr. Alisa Miniotaite, vadovavimo ir lyderystės ekspertė, ALISA MANAGEMENT LABORATORY įkūrėja, Baltijos šalių ICC koučingo trenerė, „Žinių radijo“ laidos „Lyderio dilema“ autorė.
Visą komentarą apie laiką ir mirtį klausykite čia: „Lyderio dilema

Lapkritiškas šįkart komentaras apie laiką ir mirtį.

Ačiū Dievui, kad yra mirtis. Tik dėl to branginame savo dienas.

Suvokdami gyvenimo laikinumą, gyvename taip, kad galėtume šiandien numirti: viską padariau, perdaviau artimiesiems svarbiausią žinią. Ir tą žavią akimirką labiau įsidėmėjau – įrašiau į atmintį, šypsodamasis mėgaujuosi.

Kas yra tas viskas, ką turiu padaryti? Na, kiekvienam savo. Sritys – profesinė, asmeninė, santykių. Pasiekiau savo užsibrėžtus tikslus. Patyriau tai, ką ir norėjau patirti.

Kokią žinią artimiesiems noriu perduoti? Kam kas. Svarbiausia turbūt yra žinia, kad gyvenimas skirtas ne kentėti, o džiaugtis.

Klausimas apie perduodamą žinią artimiesiems, ypač vaikams, yra stiprus. Kartais matau labai įstrigusius žmones, pavyzdžiui, besikankinančius santykiuose, darbe. Kokią žinią perduodame vaikams besikankindami, būdami nelaimingi? „Ir tu kankinkis, ir tu būk nelaimingas“.

O geriausia žinia – aš džiaugiuosi gyvenimu ir tu irgi gali džiaugtis. Gyvenime galime save realizuoti. Būti savo gyvenimo šeimininkais ir autoriais. Ir dar galime perduoti artimiesiems, kad juos mylime. Kad neliktų alkio jausmo nė vienoje pusėje (jiems ar mums išėjus).

Na ir tuomet kai žinome, kad mūsų dienos turi terminą, jas branginame kur kas labiau. Džiaugiamės mažomis ir didelėmis akimirkomis, jas geriame ir kolekcionuojame.

Kartais su mokymų dalyviais žaidžiame žaidimą, ką daryčiau, jei man liktų vieneri metai gyvenimo?

Ką dažniausiai įvardija žmonės – būčiau su artimaisiais, tik keliaučiau, lankyčiausi kultūros renginiuose, parengčiau viską tvarkingai artimiesiems (testamentą, turtą ir visa kita).

Kartą vienas dalyvis sako – išparduočiau visą turtą ir keliaučiau aplink pasaulį. Visi išpūtė akis – o kaip šeima, kur jie gyventų? Na, sako, tai jiems nupirkčiau butą.

Iš vienos pusės tai tik žaidimas. Bet pagalvokit, jei žmogus kaupia turtą, stato namą, nors jam to visiškai nereikia, tai kam visa tai? Jei norisi džiaugtis gyvenimu, keliauti, ar verta sulenkus nugarą triūsti vardan namo, kurio tau visiškai nereikia?

Nesakau, kad reikia viską mesti. Visgi atsakyme – ką daryčiau jei liktų vieneri metai gyvenimo – slypi žinia apie tai, kas man yra svarbu, o dabar to nedarau.

Tai ką visgi jūs veiktumėt, jei jums liktų vieneri metai gyvenimo?

Iki pasimatymo!

Šį ir kitus komentarus visad galite rasti Žinių radijo svetainėje www.ziniuradijas.lt.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *